- išklysti
- išklýsti intr. 1. K išeiti, išsukti į šalį (iš tikro kelio): Važiuodami išklýdom iš kelio Všk. Išklysta į tuos pačius šunkelius K.Būg. Vingiuose jos (lytys) išklysdavo iš srovės rš. | prk.: Toli jau iš kelio teisybės išklydome Tat. Jis toli iš kalbos išklýsta KI27. Išklýsta iš natos [dainuodamas] Gs. 2. išsiskirstyti, išsisklaidyti: Vaikai išklydo, susimaišė, motynos pasimetė su vaikais Žem. Likusieji, išklýdusys giriose, vieni žvėrims teko, o kiti badu išstipo S.Dauk. Išklys jūsų pulkelis, užaugs mano mergelė LB47. Mano visi vaikai išklýdo po visokius pašalius Pkl. | prk.: Mokslinčius rinko krūvon savo išklydusias mintis Ašb. 3. išvykti, išeiti: Dėl ko taip širdžiai neramu, išklydus iš tėvų namų? V.Myk-Put. Keistutas ir Valteris su būreliu vyrų savo išklydo į kalnus rš. | prk.: Išklydus ugniai iš pečiaus (išėjus liepsnai), reikia tylėti: jei tik sukalbėsi, tuoj užsidegs Pn. 4. ištvirkti; sekti klaidingu mokslu: Jei koks plėvė, tai žinoma, kad išklysta Gs. Moteriškė … išklys ir nečysta stosis Ch4Moz5,29. | Jie taip didei buvo išklydę, kad ir galvijus … per dievaičius laikė RBIšm12,24. 5. pamišti: Jis džiaugias kaip išklydęs KBI13. Jis save myli kaip išklýdęs KII174. \ klysti; apklysti; atklysti; įklysti; išklysti; nuklysti; paklysti; parklysti; perklysti; priklysti; suklysti; užklysti
Dictionary of the Lithuanian Language.